Palėvenės Šv. Domininko (Dominyko) bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio istorija

 

Pasak legendos Ukmergės pavieto teisėjo padėjėjas Laurynas Mykolas Počobutas-Odlianickis su žmona Marijona Daumantaite-Siesickaite nusprendę funduoti dominikonų vienuolyną ir bažnyčią, vaizdingą vietą Lėvens upės slėnyje pasirinko neatsitiktinai. Būtent čia vadinamaisiais Tvano metais slėpdamasis nuo švedų L. M. Počobutas išgyvenęs kelias savaites ir pasižadėjęs, jei liksiąs gyvas, pastatyti bažnyčią. Jos pamatai padėti 1671 m., bet oficialiai statyba pradėta 1676 m.

Šv. Dominyko, Šv. Pranciškaus ir Šv. Lauryno bažnyčia – baroko stiliaus architektūros paminklas. Ji asimetriško kryžiaus plano, perdengta cilindriniais skliautais. Išorės sienas skaido plokšti piliastrai, platus antablementas, langai užbaigti segmentinėmis arkomis. Bažnyčioje yra 8 dviejų tarpsnių vėlyvojo baroko ir rokoko formų, daugiaplanės orderinės kompozicijos dirbtinio marmuro altoriai, gausiai papuošti skulptūromis ir lipdiniais: orderiniais antablementais, kolonėlių kapiteliais, bareljefais, herbiniais kartušais. Presbiterijoje stovintis didysis altorius statytas XVIII a. II pusėje. Jo ikonografinė programa simbolizuoja Senojo ir Naujojo Testamento vienovę: pirmajame tarpsnyje stovinčias karaliaus Dovydo su arfa ir Melchizedeko statulas bei antrajame tarpsnyje – Nukryžiuotąjį su jam iš šonų sėdinčių keturių evangelistų figūromis jungia Jėzaus krikštą Jordano upėje vaizduojantis pirmojo tarpsnio paveikslas.

XVII a. pab. – XVIII a. pab. pastatyti visi trys vienuolyno korpusai. Sausiausiame korpuse buvo biblioteka, kuri 1820 m. turėjo 970 knygų, tarp jų ir lietuviškų. Jos seniausias leidinys atspausdintas 1552 m. Iš viso per tris korpusus buvo 38 kambariai. Beveik visuose kambariuose buvo po krosnį. Puošniausia ir erdviausia buvo prioro celė. Vienuolyno gyvenamojo korpuso pirmojo aukšto sienos buvo gausiai polichromuotos, išpuoštos vienuolių portretais, dekoratyvinėmis augalinių motyvų kompozicijomis. Vienuolynas buvo dengtas malksnomis. XVIII a. viduryje šalia gyvenamųjų korpusų buvo galutinai suformuotas ir ūkinis vienuolyno kiemas, kurį supo mūriniai ir mediniai pastatai. 1789 m. pastatytas erdvus svirnas su rūsiais. Šalia vienuolyno buvo karčema, špitolė, 2 davatkų namai. Iki mūsų dienų išliko tik mūriniai pastatai: arklidė su vežimine, svirnas su malūnu, lavoninė, vienuolių gyvenamasis namas ir tvora su įvažiavimo vartais.

1775 m. vienuolyne gyveno 10 vienuolių, 1800 m. – 8 vienuoliai, 1 broliukas, 7 klierikai novicijai, 1817 m. – 9, 1819 m. – 6, 1828 m. – 8, 1833 m. – 17, 1839 m. – 15, 1859 m. – 12, 1865 m. – 20 vienuolių.

Vienuolyne buvo ruošiami jaunieji dominikonų kunigai  –  teologijos ir filosofijos studentai. Čia veikė ir parapijos mokyklėlė, kurioje vienuolynas laisva valia mokydavo po keletą aplinkinių vargingesnių bajorų ir valstiečių vaikų už patarnavimą kunigams vienuoliams. XVIII a. vid. 2 metus čia mokėsi vėliau garsus architektas Laurynas Gucevičius.

Dominikonai buvo mokslo žmonės, ką įrodo D. Sutkevičiaus parengti lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynai. Kitas dominikonas R. Jasikevičius išleido keturių tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba. Pastarąjį kurį laiką rusų carinė valdžia pripažino oficialiu pamokslų rinkiniu.

1858 m. lankydamasis Palėvenėje M. Valančius pradėjo viešai skelbti blaivybę ir čia buvo sukurta pirmoji Žemaičių vyskupijos draugija, turėjusi per 100 narių. Patys Palėvenės dominikonai neskubėjo platinti blaivybės. M. Valančius vienuolius įveikė tik 1862 m., o iš prioro išugdė blaivybės propaguotoją.

Už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais Kauno gubernatorius įsakė vienuolyną panaikinti, o vienuolius išskirstyti į kitus vienuolynus. Visi turtai buvo atimti, o garsioji biblioteka – likviduota.

1991 m. vadovaujant Povilui Tebelškiui archeologai vienuolyno vidiniame kieme atkasė iki tol nežinomas mūro liekanas, aptiko XVII-XVIII a. neglazūruotų koklių fragmentus, Lietuvos ir Prūsijos monetas, keramiką.

Šiuo metu vienuolyno svirne atkurta salė, kurioje galima daugiau sužinoti apie šio architektūrinio ansamblio istoriją. O svirno rūsiuose galima paragauti vienuolių valgių iš anksto užsisakius vieną iš edukacinių-degustacinių programų.