Apie Kupiškį

Kupiškis – vienas gražiausių Lietuvos miestų, įsikūręs Lėvens ir Kupos upių santakoje. Miestui vardą davė upė Kupa. Senosios sėlių kalbos žodis „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, virti, kunkuliuoti.

Rašytiniuose šaltiniuose Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 m. Tais metais į Krokuvos universitetą studentu užsirašė Stanislaus Johannis de Cupyschky, t. y. Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio. Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo miestelis Kupiškis pirmąsyk paminėtas įsakyme dėl kariuomenės prievolių ir mokesčių 1529 m. Kupiškį keliskart buvo nusiaubę gaisrai, niokojo karai, neaplenkė ir maras.

Artimiausi miestai – Panevėžys, Biržai, Rokiškis ir Anykščiai, nutolę nuo Kupiškio apie 50 kilometrų. Nuo sostinės Vilniaus, Kauno ir nuo Latvijos sostinės Rygos Kupiškis nutolęs beveik vienodu atstumu – apie 150 km. Iki uostamiesčio Klaipėdos – 300 km.

Kupiškio rajonas

Nedidelė Kupos upė, Lėvens intakas, davė vardą Kupiškio miestui ir rajonui. Tai savitas Šiaurės Rytų Lietuvos kraštas – dalis kupiškėnų dar  kalba  aukštaičių rotininkų  tarme  ir  puoselėja senas folkloro tradicijas. Kaimynų tarmėms irgi  būdingas „rotininkavimas“ ar „puntininkavimas“, tačiau „dadininkauja“ tik kupiškėnai. Kalbininkai neabejoja, kad šią tarmės ypatybę prieš amžius kraštas gavo iš sėlių, vykstant baltų genčių asimiliacijos procesams. Rajono plotas 1080 km². Jis apima 1,65 proc. visos Lietuvos Respublikos teritorijos. Gyventojų skaičius – 16232, iš jų 6119 gyvena Kupiškio mieste. Kupiškėnai nuo seno žaidžia lietuviškąjį ritinį. Ne kartą tapo Lietuvos čempionais bei prizininkais.

Kupiškio rajono dvarai

Kupiškio krašte yra išlikę 5 dvarai: Adomynės dvaras, Palėvenės (Komarų) dvaras, Noriūnų dvaras, Salamiesčio dvaras, Antašavos dvaras, ir Mirabelio įtvirtinta dvarvietė. Kupiškio rajono, kaip ir visos šalies, dvarų paveldas reikšmingas krašto kaimams ir miesteliams, todėl jį būtina saugoti ir puoselėti.