Asociacijos ir viešosios įstaigos palyginimas

 

Pagal LR Civilinį kodeksą, abu šie juridiniai asmenys yra viešieji – tai valstybės, savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti viešuosius interesus (tai valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, asociacijos, klubai ir t. t.).

Šias formas reglamentuoja bei jų skirtumus atskleidžia Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.

 

Asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

Reikia pažymėti, kad asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“, „klubas“ ar kiti žodžiai, tačiau visos jos veikia pagal tą patį Asociacijų įstatymą.

Viešoji įstaiga – pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Reikia atkreipti dėmesį, kad LR viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui.

 

Taigi, esminis skirtumas tarp viešosios įstaigos ir asociacijos tas, kad asociacijos tikslas yra atstovauti jos narių – bendraminčių interesams, kurie susivienijo į asociaciją, kad būtų geriau „girdimi“ valstybinių institucijų, kad galėtų bendradarbiauti su užsienyje esančiomis panašaus tipo organizacijomis. Todėl į asociacijas daugiausia vienijasi asmenys ar įmonės pagal interesų grupes: tai gali būti tam tikros technikos gamintojų, automobilių sporto ar kačių mylėtojų asociacijos. Asociacijai keliami ir atitinkami reikalavimai, kad jos steigėjų būtų ne mažiau kaip 3 – tai susiję su asociacijos tikslais atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti. Tuo tarpu viešoji įstaiga gali būti steigiama ir vieno juridinio ar fizinio asmens, kurio tikslas – tenkinti viešuosius, t. y. visuomenės, interesus mokslinėje, kultūrinėje, švietimo, sveikatos ir kitose srityse. Tokią juridinio asmens teisinę formą turi tam tikros mokyklos ar gimnazijos, socialines paslaugas teikiančios organizacijos, parodas, plenerus organizuojančios įstaigos.

Asociacijos nariais gali būti asmenys, sulaukę 18 metų, išskyrus asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais – tokiais atvejais gali būti ir jaunesni. Viešųjų įstaigų įstatymas tokios išlygos dėl amžiaus nenumato. Asociacijos ir viešosios įstaigos nariai gali be apribojimų gauti informaciją apie jų narius ar dalininkus.

 

Asociacijų ir Viešųjų įstaigų valdymas

Vieni svarbiausių tiek viešosios įstaigos, tiek ir asociacijos veiklos dokumentų yra įstatai. LR Civilinis kodeksas ir atitinkami įstatymai reikalauja, kad viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį ir rūšį. Todėl steigiant asociaciją ar viešąją įstaigą veiklos tikslams, įskaitant ir komerciniams, reikia skirti ypatingą dėmesį, kadangi nuo jų priklauso juridinio asmens veiklos teisėtumas: gaunant ir panaudojant paramą, mokant lėšas, perleidžiant turtą ir pan.

Tiek viešoji įstaiga, tiek ir asociacija turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jų veiklos tikslais ir reikalinga jiems pasiekti.

Steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai yra numatomi steigimo sutartyje ar steigimo akte. Ten steigėjai susitaria, kokio dydžio piniginiai įnašai turi būti padaryti prieš įsteigiant viešąjį juridinį asmenį, tačiau pastariesiems jokie kiti kapitalo formavimo dydžiai nėra nustatomi.

Viešosios įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Viešosios įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi viešosios įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Jeigu dalininkas papildomai perduoda viešajai įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai keičiami įrašai viešosios įstaigos dokumentuose ir keičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai. Dalininkų įnašai gali būti pinigai ir nematerialusis turtas. Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.

Asociacijos nariai moka stojamąjį ir metinį nario mokesčius. Nario perleidimo teisė kitam nariui ar trečiajam asmeniui įstatyme nėra nustatyta. Jeigu asociacijos narys išstoja iš asociacijos, tai stojamasis, nario mokesčiai ar kitaip asociacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

Asociacijos organai privalo būti tokie: visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių. Jeigu šis organas turi tik dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, tuomet visuotinis narių susirinkimas yra privalomas. Asociacijoje taip pat turi būti vienasmenis (direktorius, prezidentas) ar kolegialus valdymo organas (valdyba, stebėtojų taryba, prezidiumas), taip pat gali būti sudaromi kiti organai (komisijos, darbo grupės). Asociacijos organų struktūra, kompetencija, šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomos asociacijos įstatuose. Reikia pažymėti, kad Asociacijų įstatymas draudžia atlyginti kolegialių organų nariams už veiklą asociacijoje, jei pastarieji nėra valdymo organų nariai. Asociacijos įstatai gali nustatyti tam tikrus reikalavimus kolegialaus valdymo organo nariams.

Asociacija pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. Asociacija šiuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja. Asociacija negali priimti pinigų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu asociacijos įstatuose yra nustatyta, tikslams.

 

Viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Kolegialių viešosios įstaigos organų narių skaičius, kompetencija, šių organų sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma viešosios įstaigos įstatuose. Skirtingai nuo asociacijos, už veiklą viešosios įstaigos kolegialiuose organuose šių organų nariams neatlyginama, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.

Pažymime, kad viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

Asociaciją ir viešąją įstaigą galima steigti elektroniniu būdu Juridinių asmenų registrų centro savitarnos sistemoje. Plačiau apie tai rasite informacijos čia.

 

Informacija: Versli Lietuva