Vandens maršrutas „Lėvens upe su baidare“

Maršruto ilgis – 27 km

1. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis (atstumas iki objekto ~ 0,5 km)

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto, netoli Kupiškio marių ir Aukštupėnų kaimo. Jis įrengtas ant masyvios, pailgos aukštumos, kairiajame Lėvens krante. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis-slėptuvė – pati ankstyviausia būsimojo miestelio užuomazga. Seniausiais laikais Kupiškio apylinkėse gyveno baltų gentis – sėliai. Tai buvo pačios piečiausios jų žemės. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauti jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus.

 

2. Akmenytės šaltinis (atstumas iki objekto ~ 5 m)

1951-1952 metais Kupiškio miesto gelmės buvo tirtos giliais gręžiniais, kurie pasiekė viršutinio devono Šventosios svitos uolienas. Šis šaltinis sruvena iš tuomet išgręžto 88,31 m gylio gręžinio žiočių. Akmenytės pavadinimas kilęs dėl gausaus akmenų kiekio šioje vietovėje. Pasak legendos, šiose vietose velnias nešėsi ant kupros akmenis, kuriuos ir išbarstė Akmenytės pievose. Akmenytės šaltinis yra vietinės reikšmės hidrogeologinis gamtos paveldo objektas Kupiškyje, atspindintis šio krašto gamtinę įvairovę.

3. Buivėnų ąžuolas (atstumas iki objekto ~ 1,5 km)

Botaniniu gamtos paminklu paskelbtas 1960 metais. Buivėnų ąžuolui yra apie 700 metų. Jo aukštis – 20 m, kamieno apimtis – 6,62 m.

4. Palėvenės buvusio dominikonų vienuolyno ansamblis (atstumas iki objekto ~ 0,1 km)

Vienintelis Aukštaitijoje vėlyvojo baroko pavyzdys. Architektūros ir dailės istorijos požiūriu vertingiausias ansamblio pastatas – mūrinė bažnyčia, pradėta statyti 1671 m. Manoma, kad bažnyčios interjeras yra išlikęs iš XVIII a. antros pusės, nes ankstesnysis buvo sunaikintas Šiaurės karo metu. Palėvenės bažnyčios interjeras su aštuoniais altoriais yra vienas originaliausių vadinamojo liaudiško baroko pavyzdžių Lietuvoje.

5. Aktorės Unės Babickaitės kapas Palėvenės kapinėse (atstumas iki objekto ~ 1 km)

Palėvenės kapinėse palaidota aktorė Unė Babickaitė (1897 – 1961 m.), vaidinusi begarsiuose Holivudo filmuose, amerikiečių teatruose Vašingtone ir Niujorke. Persikėlusi į JAV persivadino Une Baye.

6. Noriūnų dvaras (atstumas iki objekto 1 km)

Pirmą kartą dvaras istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1559 m. 1921 m. šiame dvare įvyko poeto K. Binkio ir paskutiniojo dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir manierizmo detalės.

7. Stirniškių atodanga (atstumas iki objekto ~ 0,5 km)

Dolomitų atodanga yra Lėvens upės slėnio kairėje pusėje, ten, kur įteka Suosa – Noriūnų seniūnijos Stirniškių kaime. 1964 metais atodanga paskelbta geologiniu paminklu. Jos aukštis – 3 m, o ilgis – 40 m. Geologinis paminklas yra ne tik Stirniškių atodanga, bet ir šalia esantis pastatas su dolomitinėmis kolonomis.

8. Palėvenės (Komarų) dvaras (atstumas iki objekto ~ 10 m)

Mykolas Komaras, bajorų Komarų iš Padniestrės palikuonis, 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare. Jo palikuonys Pauliankoje gyveno iki II pasaulinio karo. Šiuo metu XIX a. statyti rūmų pastatai atiduoti Komarų giminės palikuonei – dvarą valdo jį atgavusi Bogdano Komaro anūkė Nijolė Milaknienė. Iki mūsų dienų išlikę dvaro rūmai, oficina, pieninė, bravoras, sandėlis. Buvusi Palėvenės dvaro sodyba yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė.

9. Stirniškių piliakalnis (atstumas iki objekto ~ 0,3 km)

Piliakalnis suformuotas Lėvens ir Pilpio santakoje. Jis buvo supiltas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnio papėdėje buvo gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Šalia piliakalnio buvo III-­V a. pilkapynas. Išlikęs mitologinis pasakojimas, jog Stirniškių piliakalnį supylė prancūzų kareiviai ėję Panevėžio-Kupiškio keliu.

10. Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (atstumas iki objekto ~ 1,5 km)

Medinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia pastatyta 1940 m. Bažnyčia kryžminio plano. Ji 24 m ilgio, vienabokštė, karkasinės konstrukcijos. Bažnyčia turi 3 altorius bei 2 zakristijas. Šventoriaus tvora sumūryta iš cementinių blokelių.

11. Subačiaus grūdų sandėlis (atstumas iki objekto ~ 2 km)

1822 m. dokumentuose paminėta, kad Subačiaus grūdų atsarginis magazinas buvo statytas seniai, jo pastatas buvo tinkamas rugiams saugoti. 1838-1841 m. žiniomis Subačiaus magazino pastatas buvo iš „apvalaus medžio“, uždengtas šiaudais, nedidelis, senas ir perstatymui netiko. Naujai pastatytas magazinas paminėtas tik 1856 metais. Jis pastatytas iš lauko akmenų pagal tipinį planą, įkainotas 1000 rublių. 1992 m. Subačiaus grūdų sandėlis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!