Pėsčiųjų maršrutas Lėvens kraštovaizdžio draustinyje

Maršruto ilgis – 15 km

Ėjimo trukmė apie 4 val.

Lėvens upės slėnis pasižymi unikaliu kraštovaizdžiu viso Kupiškio rajono atžvilgiu. Vieni iš labiausiai lankomų objektų Kupiškio rajone: Palėvenės (Komarų) dvaras, Palėvenės Šv. Domininko (Dominyko) bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis ir Noriūnų dvaras, visi įrašyti į kultūros vertybių registrą, įkurti būtent šiame draustinyje. Žygiuodami šiuo maršrutu aplankysite ir kitus objektus: aktorės, režisierės Uršulės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ir poeto, vertėjo Vytauto Rudoko kapus, Stirniškių atodangą (valstybės saugomas gamtos paveldo objektas), Stirniškių piliakalnį (kultūros paminklas). Maršruto ilgis apie 15 km. Maršrutas eina žvyrkeliais, lauko keliais, asfaltu, parkais ir sodais, o sudėtingiausia maždaug 1 kilometro ilgio atkarpa eina pievomis ir pamiškėmis. Maršruto startas ir finišas – Palėvenės Šv. Domininko (Dominyko) bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis, Vienuolyno g. 6, Palėvenė, Kupiškio r. Ant vienų iš vienuolyno svirno durų iškabintas maršruto žemėlapis. Vietovėje maršrutas pažymėtas specialiais ženklais: horizontaliomis baltos, mėlynos, baltos spalvos juostelėmis (žvelgiant iš viršaus į apačią arba iš apačios į viršų) ant pakelyje augančių medžių ir kitų objektų.

1. Palėvenės Šv. Domininko (Dominyko) bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis yra vienintelis Aukštaitijoje vėlyvojo baroko pavyzdys. 1676-1865 m. Palėvenėje rezidavo dominikonai. Vienuolyno ansamblį sudarė daugybė įvairios paskirties mūrinių ir medinių statinių, apjuostų aukšta mūro siena (dokumentuose dažniausiai vardijami aštuoni „namai”). Architektūros ir dailės istorijos požiūriu vertingiausias ansamblio pastatas – mūrinė Šv. Dominyko bažnyčia, pradėta statyti 1671 m. Manoma, kad bažnyčios interjeras yra išlikęs iš XVIII a. antros pusės, nes ankstesnysis buvo sunaikintas Šiaurės karo metu. Palėvenės bažnyčios interjeras su aštuoniais altoriais yra vienas originaliausių vadinamojo liaudiško baroko pavyzdžių Lietuvoje. Restauruotame vienuolyno svirne vyksta įvairios edukacinės programos.
2. Aktorės, režisierės Uršulės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ir poeto, vertėjo Vytauto Rudoko kapai (Palėvenės miestelio kapinės). Unė Babickaitė (tikrasis vardas Uršulė) gimė 1897 m. balandžio 19 d. Laukminiškiuose ūkininkų šeimoje. Baigusi Panevėžio Marijos gimnaziją, dar neturėdama nė 16-os, prispausta vargo ir nuolatinio skurdo, ji ryžtasi išvažiuoti į Peterburgą ieškoti mokytojos darbo. Ten Balio Sruogos dėka jai pavyko gauti paramą studijuoti Petrogrado Imperatoriškoje konservatorijoje, kurioje Unė mokėsi 1916–1918 m. Une Babickaitę taip praminė Balys Sruoga (nuo lotyniškojo unus – vienas, vienintelis). Šiuo periodu ji ėmė rodytis profesionalioje scenoje, vaidino draugijų vakaruose lietuvių statomuose spektakliuose. 1918 m. grįžusi į Lietuva bandė įsitvirtinti kaip teatro režisierė, tačiau sulaukė tuometinių autoritetų pasipriešinimo ir pavydo. 1919 m. išvyko į JAV. Vaidino Niujorko ir Vašingtono teatruose. Taip pat suvaidino trijuose begarsiuose kino filmuose. Paskutiniame – „Lapių medžioklė“ gavo pagrindinį vaidmenį, bet teko pasitraukti iš filmavimo, nes filmo finansuotojai liko nepatenkinti, kad JAV prezidento mylimąją vaidina ne amerikietė, bet emigrantė. 1924 m. ištekėjo už savo pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno. 1961 m. rugpjūčio 1 d. staiga mirė nuo stabligės įsidūrusi adata. Palaidota Palėvenės kapinėse, Kupiškio rajone. 1993 m. kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Kupiškyje vyksta tradicinis Unės Babcikaitės profesionalių teatrų festivalis „Art do“.
3. Stirniškių atodanga yra Lėvens upės slėnio kairėje pusėje, Stirniškių kaime, netoli Palėvenės (Komarų) dvaro. 1964 metais atodanga paskelbta geologiniu paminklu. Jos aukštis – 3 m, o ilgis – 40 m. Joje atidengti devono viršutinio skyriaus francio aukšto Suosos dolomitų sluoksniai. Joje galima išvysti kaverningą sluoksniuotą dolomitą. Stirniškių atodanga kartu su šalia esančiu pastatu dolomitinėmis kolonomis paskelbta geologiniu paminklu. Šis geologinis paminklas vadinamas įvairiais vardais: Stirniškių karjero sienelė, Pauliankos dolomitų atodanga ir dolomitinis pastatas, Pauliankos dolomitinė atodanga, Stirniškių atodanga. Minėtos iš dolomitų sumūrytos pastato kolonos yra ne tik geologinis, bet ir kultūrinis-etnografinis-istorinis paminklas. Suosos sluoksnių dolomitai Buivėnų ir Stirniškių karjeruose buvo laužiami statyboms nuo seno. 1988 m. Noriūnų apylinkėje Suosos upelio žemupys tarp Pasuosių, Karaliūnų, Radžiūnų ir Stirniškių kaimų paskelbtas geologiniu draustiniu. Jo plotas – 21,6 ha. Draustinio paskirtis yra apsaugoti vėlyvojo devono Suosos sluoksnių atodangas ir išeigas Suosos upelio vagoje. Šie devono sluoksniai pradėti tyrinėti geologų dar XIX a.
4. Palėvenės (Komarų) dvaras. Mykolas Komaras, bajorų Komarų iš Padniestrės palikuonis, 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare. Jo palikuonys Pauliankoje gyveno iki II pasaulinio karo. Šiuo metu XIX a. statyti rūmų pastatai atiduoti Komarų giminės palikuonei - dvarą valdo jį atgavusi Bogdano Komaro anūkė Nijolė Milaknienė. Iki mūsų dienų išlikę dvaro rūmai, oficina, pieninė, bravoras, sandėlis. Iki XIX a. antros pusės dvaro pastatas buvo vienaukštis, klasicistinio stiliaus. Rūmuose buvo 26 įvairios paskirties formos ir dydžio patalpos. Rūmus supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas. Čia buvo daug meno kūrinių, daugiau nei 5 tūkst. tomų biblioteka. Buvusi Palėvenės dvaro sodyba yra saugoma valstybės nekilnojamoji kultūros vertybė.
5. Stirniškių piliakalnis suformuotas Lėvens ir Pilpio santakoje I tūkst. – II tūkst. pradžioje. Į rytus-pietryčius ir šiaurę nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. 300 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio buvo III a. – V a. Skverbų pilkapynas. 1968 m. piliakalnį žvalgė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, o 1969 m. – Istorijos institutas. Radiniai saugomi Kupiškio etnografijos muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Išlikęs pasakojimas, kad Stirniškių piliakalnį supylė prancūzų kariai Napoleono žygio į Maskvą metu. 1997 m. piliakalnis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.
6. Noriūnų dvaras. Pirmą kartą dvaras istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1559 m. Dvaras priklausė Naruševičiams, Radziminskams, Abramavičiams, Stachovskiams, Bucholcams, Oginskiams, Tiškevičiams, Venclovavičiams ir Adomoniui. 1921 m. šiame dvare įvyko poeto K. Binkio ir paskutiniojo dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir manierizmo detalės.

Nuoroda į maršrutą ir interaktyvų žemėlapį:

https://www.pamatyklietuvoje.lt/keliones/preview/pesciuju-marsrutas-levens-krastovaizdzio-draustiniu/468?preview=true

Maršrutas eina draustinio teritorija, todėl prašome ypač tausoti aplinką, nešiukšlinti!