Maršruto ilgis 80,7 km
1. Adomynės dvaras
Adomynės dvaras – gražus ir retas romantiškojo klasicizmo medinės architektūros paminklas, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Dvaras pastatytas XVIII a. pr., rekonstruotas XIX a. pr. ir restauruotas XX a. pab. Iki mūsų dienų išliko koklinės krosnys, duonkepė, freskos, filinginės durys su metaliniais apkaustais, ornamentuoto parketo grindys. Dvarą garsina tik čia kepamos Lietuvos kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios Adomynės „Pagrabinės“ bandelės, bendruomenės vedamos edukacinės programos. Vietos gidė čia jus supažindins su painiomis dvariškių gyvenimų istorijomis, jaukiai sutvarkytame parke galėsite grožėtis funkcionaliomis skulptūromis, o persikėlę pontoniniu plaustuku į Meilės alėją – prisėsti ant Bučinių suoliuko, sulaukti meilės deivės Mildos palaiminimo. Dvaro ansambliui priklauso ir šimtametė Adomynės Švč. M. Marijos vardo banyčia, kurią užsisakę gido paslaugą galėsite aplankyti.
Adomynės dvaras - Salamiesčio dvaras (46,4 km)
2. Salamiesčio dvaras
Iki XVIII a. Salamiesčio dvaras priklausė Radvilų giminei, vėliau dvarą valdė Tiškevičiai. Dauguma dvaro statinių pastatyti XIX a. 3 dešimtmetyje. Klasicizmo formas turintys rūmai yra sodybos centre, kelių susikirtime. Rūmai stačiakampiai, vieno aukšto, stogas keturšlaitis. Išlikęs vėjo malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų maždaug XIX a. viduryje, buvusio magazino griuvėsiai. Dvaras lankomas tik iš išorės.
Salamiesčio dvaras - Antašavos dvaras (6,6 km)
3. Antašavos dvaras
Antašavos dvaras pastatytas pagal Lauryno Gucevičiaus mokinio Mykolo Angelo Šulco projektą. Dvaro rūmai pastatyti 1812-1816 m. Tai dviaukštis, stačiakampio plano, klasicizmo stiliaus pastatas. Iki šių dienų išlikęs autentiškas salių, kambarių dekoras. Netoli rūmų stovi dviaukštis svirnas, mūrytas iš lauko riedulių, bei klebonija. Rūmus supa iš tiesių medžių eilių suformuotas parkas, kurį suprojektavo tas pats M. A. Šulcas. Dvaras yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Dabar tai privati nuosavybė ir ją apžiūrėti galima tik iš išorės.
Antašavos dvaras - Noriūnų dvaras (20,4 km)
4. Noriūnų dvaras
Šis dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1559 m. Dvaras priklausė Naruševičiams, Radziminskams, Abramavičiams, Stachovskiams, Bucholcams, Oginskiams, Tiškevičiams, Venclovavičiams ir Adomoniui. 1921 m. šiame dvare įvyko poeto K. Binkio ir paskutinio dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, svirnas, dolomitinis bokštas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir manierizmo detalės. Noriūnų dvaras įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Šiuo metu tai privati nuosavybė ir ją galima apžiūrėti tik iš išorės. Į pietus nuo Noriūnų dvaro yra išlikę buvusio Noriūnėlių dvaro kumetynas ir oficina su dolomitiniu bokštu.
Noriūnų dvaras - Palėvenės (Komarų) dvaras (7,3 km)
3. Palėvenės (Komarų) dvaras
Mykolas Komaras, bajorų Komarų iš Padniestrės palikuonis, Palėvenės dvare įsikūrė 1654 m. Jo palikuonys Pauliankoje (Žemutinėje Palėvenėje) gyveno iki II pasaulinio karo. Iki mūsų dienų išlikę dvaro rūmai, pieninė, bravoras, sandėlis, arklidžių ir kitų ūkinių statinių, statytų iš vietinio dolomito, likučiai. XIX a. pab. – XX a. pr. prie rūmų pristatyta erdvi ir aukšta su dviem bokštais oranžerija, kuri tarnavo ir kaip žiemos sodas. Rūmuose buvo 26 įvairios paskirties, formos ir dydžio patalpos. Čia buvo daug meno kūrinių, apie 5 tūkst. tomų biblioteka. Rūmus supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas. Apsilankę dvare jūs sutiksite dvaro valdytoją Bogdano Komaro anūkę Nijolę Milaknienę, kuri jums papasakos Komarų giminės istoriją. Buvusi Palėvenės dvaro sodyba yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė.
Mašrutą ir interaktyvų žemėlapį rasite čia.
Atsiliepimai