Dviračių maršrutas „Palėvenės – Stirniškių istorinės vietos“

Maršruto ilgis – 34 km

 1. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto (Aukštupėnų k.), netoli Kupiškio marių. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis – slėptuvė, pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauti jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus. Kupiškio marios – ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje po Kauno, Antalieptės ir Elektrėnų marių. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo 828 ha ploto ir 25 km ilgio dirbtinis vandens telkinys.

Pirmoji Aukštupėnų poilsiavietė – Buivėnų kapinynas (7,9 km)

2. Buivėnų kapinynas

Šalia Buivėnų esančiame senkapyje, dar vadinamame Milžinų kapais, vadovaujant archeologui Povilui Tebelškiui 1983 m. buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu kapinyne rasta 13 kapų, o juose - 36 monetos, nukaltos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero, Aleksandro, Žygimanto Senojo, Stepono Batoro laikais.

Buivėnų kapinynas  – Buivėnų ąžuolas (1,3 km)

3. Buivėnų ąžuolas

Buivėnų kaime augančiam Buivėnų ąžuolui yra apie 700 metų. Jo aukštis – 20 m, kamieno apimtis –6,62 m. 1960 m. Buivėnų ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu.

Buivėnų ąžuolas – Palėvenės buvusio dominikonų vienuolyno ansamblis. (1,3 km)

4. Palėvenės buvusio dominikonų vienuolyno ansamblis

1676 m. Palėvenės vienuolyne apsigyveno pirmieji dominikonų vienuoliai. Oficialiai tais pačiais metais pradėta statyti ir mūrinė bažnyčia. Šios bažnyčios interjeras su aštuoniais XVIII a. vidurio altoriais, sakykla, klausykla ir lože yra vienas orginaliausių vadinamo liaudiško baroko pavyzdžių Lietuvoje.

Palėvenės buvusio dominikonų vienuolyno ansamblis – Palėvenės kapinės (0,6 km) 

5. Unės Babickaitės kapas Palėvenės kapinėse

Unė Babickaitė (1897 – 1961 m.) vaidino begarsiuose Holivudo filmuose, amerikiečių teatruose Vašingtone ir Niujorke. Persikėlusi į JAV persivadino Une Baye.

Palėvenės kapinės - Komarų dvaras (4,3 km)

6. Komarų dvaras

Mykolas Komaras įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinė Ukmergės apskritis) 1654 m. Šis dvaras buvo pagrindinė Komarų rezidencijos vieta. Rūmuose buvo 26 įvairios paskirties, formos ir dydžio patalpos, pastatą supo 2 ha angliško stiliaus parkas, pasižymėjęs labai senais ir įvairiais medžiais. Nuo 1859 m. Komarų dvare veikė vandens malūnas ir spirito varykla. 1940 m. sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. Dvaro sodybos pastatai smarkiai nukentėjo Antrojo Pasaulinio karo metais.

Komarų dvaras – Stirniškių piliakalnis (1,4 km)

 7. Stirniškių piliakalnis

Piliakalnis suformuotas Lėvens ir Pilpio santakoje. Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Netoli piliakalnio būta III-V amžių pilkapių.

Stirniškių piliakalnis – Noriūnai (6 km)

8. Noriūnų dvaras

1560 m. Gardino seime tuometiniam Noriūnų kaimo valdytojui Mikalojui Naruševičiui buvo leista kurti dvarą, kuris vėliau priklausė didikams Tiškevičiams, Tyzenhauzams, Oginskiams, Komarams. 1921 m. šiame dvare įvyko peoto K. Binkio ir paskutinio dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir manierizmo detalės.

Noriūnai – Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė ( 10,5 km)