Dviračių maršrutas „Palėvenės – Stirniškių istorinės vietos“

 1. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis.

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto      (Aukštupėnų k.), netoli Kupiškio marių. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis – slėptuvė, pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauta jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus. Kupiškio marios. Ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje po Kuršių, Kauno ir Elektrėnų marių. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo 828 ha ploto ir 25 km ilgio dirbtinis vandens telkinys.

Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė - Buivėnų kapinynas (7,9 km)

2. Buivėnų kapinynas

Šalia Buivėnų esančiame senkapyje, dar vadinamame Milžinų kapais, vadovaujant archeologui Povilui Tebelškiui, 1983 m. buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu kapinyne rastab 13 kapų, o juose - 36 monetos, nukaltos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero, Aleksandro, Žygimanto Senojo, Stepono Batoro laikais.

Buivėnų kapinynas  - Buivėnų ąžuolas (1,3 km)

3. Buivėnų ąžuolas

Buivėnų kaima auga apie 700 metų amžiaus vienas aukščiausių Lietuvos ąžuolų. Jo aukštis 26,7 m, skersmuo 2,2 , o apimtis - 7 m. 1960 m. Buivėnų ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu.

Buivėnų ąžuolas - Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir vienuolynas (1,3 km)

4. Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis

1676 m. Palėvenės vienuolyne apsigyveno pirmieji dominikonų vienuoliai, tais pačiais metais pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Šios bažnyčios interjeras su aštuoniais XVIII a. vidurio altoriais, sakykla, klausykla ir lože yra vienas orginaliausių Lietuvos, vadinamo liaudiško baroko pavyzdžių.

Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir vienuolynas - Palėvenės kapinės (0,6 km) 

5. Unės Babickaitės kapas Palėvenės kapinėse

Unė Babickaitė (1897- 1961 m.) vaidino begarsiuose Holivudo filmuose, amerikiečių teatruose Vašingtone ir Niujorke. Persikėlusi į JAV persivadino Une Baye.

Palėvenės kapinės - Komarų dvaras (4,3 km)

6. Komarų dvaras

Mykolas Komaras įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinė Ukmergės apskritis) 1654 m. Šis dvaras buvo pageindinė Komarų rezidencijos vieta. Rūmuose buvo 26 įvairios paskirties, formos ir dydžio patalpos, pastatą supo 2 ha angliško stiliaus parkas, pasižymėjęs labai senais ir įvairias medžiais. Nuo 1859 m. Komarų dvare veikė vandens malūnas ir spirito varykla. 1940 m. sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. Dvaro sodybos pastatai smarkiai nukentėjo Antrojo Pasaulinio karo metais.

Komarų dvaras - Stirniškių piliakalnis (1,4 km)

 7. Stirniškių piliakalnis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Lėvens kairiajame ir Pilpio dešiniajame krante. Datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia. Netoli piliakalnio būta III-V amžių pilkapių.

Stirniškių piliakalnis - Noriūnai (6 km)

8. Noriūnų dvaras

1560 m. Gardini seime tuometiniam Noriūnų kaimo valdytojui Mikolajui Naruševičiui buvo leista kurti dvarą, kuris vėliau priklausė didikams Tiškevičiams, Tyzenhauzams, Oginskiams, Komarams. 1921 m. šiame dvare įvyko peoto K. Binkio ir paskutinio dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįpraso T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdinga klasicizmo ir manierizmo detalės.

Noriūnai - Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė ( 10,5 km)

 

 

 

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!