Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia. Jis yra netoli Papilių. Piliakalnis labai apardytas arimų, apaugęs beržais, jo aikštelė dirvonuoja. Joje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir gludintos keramikos, šlako. Šalia piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta senovės gyvenvietės liekanų, smulkių lipdyto puodo šukių. 1903 m. piliakalnį žvalgė Liudvikas Kšivickis, aprašė Jurgis Elisonas. 1943 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, o 1969 m. – Istorijos institutas, Radiniai saugomi Kupiškio etnografijos muziejuje. 1997 m. piliakalnis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.