Žymūs kupiškėnai

 Virgilijus Alekna gimė 1972 m. vasario 13 d. Terpeikių kaime (Kupiškio r.).  Sportininkas disko metikas, Pasaulio čempionas, Lietyvos Respublikos Seimo narys. 2000 m., 2004 - 2006 m. V. Alekna išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.  

 

 

   Henrikas Orakauskas– gimė ir augo netoli Kupiškio krašto, Vyžuonose (Utenos rajonas). Henrikas Orakauskas- dailininkas, skulptorius, 15 metų gyvenęs ir kūręs Kupiškyje. Kupiškyje H. Orakauskas visiems gerai žinomas savo skulptūromis, kurių Kupiškio mieste yra virš 20.

 

 

  Laurynas Stuoka– Gucevičius (1753–1798)- pirmasis profesionalus lietuvių architektas ir garsiausias lietuviškojo klasicizmo atstovas. Gimė Migonių kaime, Kupiškio rajone. Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokykloje. L. Stuokai– Gucevičiui atminti Kupiškyje pastatytas paminklas, L. Stuokos– Gucevičiaus garbei yra pavadinta Kupiškio gimnazija.

 

 

   Adomas Petrauskas (1914-2004)- gimė Kupiškio rajone, Uoginių kaime. Adomas Petrauskas yra kraštotyrininkas, muziejininkas, savo gyvenimą paskyręs etnografijos, istorijos eksponatams rinkti. Jo Uoginių kaime įkurtas muziejus yra Kupiškio etnografijos muziejaus filialas, kurio pagrindinį rinkinių fondą sudaro: Raštijos, Dailės, Buities etnografijos, Gamtos skyrių eksponatai. 2001-aisiais už surinktus ir išsaugotus krašto praeities turtus A. Petrauskui suteiktas Kupiškio rajono Garbės piliečio vardas.

 

 

   Povilas Matulionis (1860–1932) gimė Kupiškyje, 1889 baigė Peterburgo miškų institutą. P.Matulionis- miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Sukūrė Lietuvos miškų klasifikacijos lentelę, kurioje miškų augavietės suskirstytos į 3 grupes, 10 rūšių (tipų). Sudarė pagrindinių Lietuvos medžių rūšių tūrių lenteles ir kita. P. Matulioniui pastatytas paminklas. Taip pat P. Matulionio garbei pavadinta Kupiškyje esanti mokykla.

 

   Kazys Šimonis (1887-1978) – savamokslis lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas. Mokėsi vargonuoti, domėjosi etnografija, istorija. Sukūrė apie 2000 kūrinių – peizažų, portretų, taip pat psašto ženklų, projektų, rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus.

 

 

   Vytautas Rudokas (1928-2006), gimė Noriūnuose, Kupiškio r.- poetas, vertėjas. Baigė VU Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo redaktoriumi, Valstybinės grožinės literatūros leidykloje, atsakinguoju sekretoriumi "Moksleivio" žurnalo redakcijoje, Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantu, 19 m. ėjo "Pergalės" žurnalo atsakingojo sekretoriaus pareigas.

 

 

      Juozas Baltušis (tikrasis- Albertas Juozėnas), (1909 -1991 m.) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, politinis bei visuomenės veikėjas, savo kūriniais išgarsinęs Kupiškio miestą. Bei sukūręs ne vieną kūrinį susijusį su Kupiškiu.

 

 

   Valdemaras Kukulas gimė 1959 m. Noriūnuose, Kupiškio r. Baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, studijavo VU, kur įgijo žurnalisto specialybę. Rašyti pradėjo labai anksti, dar mokydamasis. Jo recenzijas, publicistiką dažnai spausdina šalies periodiniai leidiniai. V. Kukulas- garsus poetas, literatūros kritikas.

 

 

   Unė Babickaitė- Graičiūnienė (1897-1961 )– gimė Kupiškyje, ji įžymi aktorė ir režisierė studijavo Imperatoriškoje Petrogrado konservatorijoje. Unės Babickaitės- Graičiūnienės muziejų galima rasti Laukminiškių kaime, Kupiškio rajone taip pat šios garsios asmenybės kapas yra Kupiškio r., Palėvenėje.

 

 

    Povilas Zulonas- „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklio režisierius. P. Zulonas išplėtė scenarijų, repetuojantiems įvedė griežtą tvarką. P. Zulonas turėjo gražų ir stiprų balsą. Visi P. Zulono judesiai labai tikroviškai kupiškėniški, todėl visos scenos, kuriose dalyvauja Piršlys, buvo labai ryškios.

 

 

   Veronika Šleivytė ( 1906–1998 )– dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė, gimė Kupiškio rajone, Antašavos miestelyje. Netoli Antašavos, Viktariškių kaime yra Veronikos Šleivytės paveikslų galeriją.

 

 

   Elvyra Glemžaitė- Dulaitienė (1893-1958) gimė Kupiškyje. Ji garsi pedagogė, etnografė, kraštotyrininkė. Peterburge įgijusi mokytojos cenzą, mokytojavo Rusijoje. Grįžusi į Lietuvą irgi dirbo mokytoja. Kartu su seserimis Mikalina ir Stefanija rinko Kupiškio apylinkių etnografinę medžiagą. E. G.-Dulaitienė palaidota Kupiškio kapinėse.

 

 

   Stefanija Glemžaitė (1885-1974) gimė Kupiškyje. Gyvendama pas tėvus pramoko siūti ir išvyko į Peterburgą. Įsidarbino namų siuvėja, o vakarais lankė siuvimo kursus. 1909 m. grįžo į Kupiškį, platino kupiškėnų studentų atvežtą nelegalią literatūrą. Vėliau gyveno Peterburge, 1914 m. baigė akušerijos mokyklą. 1919 m. pavasarį grįžo į Kupiškį ir dirbo akušere. 1923 m. baigė papildomus akušerijos kursus Kaune. 1924–1925 m. tėvų namuose savo lėšomis įrengė ir išlaikė butą gimdyvėms. Dirbo akušere Šimonyse, Kaune, 1941–1957 m. – Kupiškio ligoninės gimdymo skyriuje. Visą gyvenimą rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo tautosaką ir liaudies medicinos papročius, per 200 dainų su melodijomis. Kartu su seserimi Elvyra Dulaitienė parengė darbus: „Kaimo moterų nėštumas, gimdymas ir  kūdikių priežiūra prietaruose Kupiškio ir Šimonių apylinkėse“ ir kitus. Stefanija Glemžaitė palaidota Kupiškio kapinėse, ji garsi - akušerė, kraštotyrininkė.

 

 

   Mikalina Glemžaitė (1891-1985) gimė Kupiškyje. Mikalina Glemžaitė- garsi Lietuvos etnografė, pedagogė. 1909-1911 m. Papilės pradžios mokyklos, 1911-1914 m. Kupiškio, Kybartų, Pirmojo pasaulinio karo metais – lietuvių karo pabėgėlių Rusijoje pradžios mokyklų mokytoja. Iki 1941 m. Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos mokytoja, nuo 1930 m. dėstė ir Žemės ūkio akademijoje. Kaip aktyvi Šaulių seniūnijos narė 1941 m. ištremta į Rešiotų koncentracijos stovyklą (Krasnojarsko sritis). Lietuvos mokslų akademijos prezidento J. Matulio ir kitų rūpesčiu 1946 m. grįžo į Lietuvą, dirbo „Dailės“ kombinate Kaune. 1949-1958 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus fondų vedėja.

 

 

    Vladas Zinkevičius (1923–1982)– pedagogas, chorvedys ir vargonininkas. V. Zinkevičius atliko didelį visuomeninį darbą. Buvo Kupiškio rajono dainų švenčių ir festivalių organizatorius ir vyr. dirigentas, rajono muzikos mokymo metodinės komisijos pirmininkas. 1961 m. suteiktas nusipelniusio kultūros – švietimo darbuotojo garbės vardas.

 

 

 

                                       Petras Zulonas (1910-1982)- gimė Kupiškio r., Čiovydžių kaime, baigė Kuosėnų pradžios mokyklą. Petras Zulonas- garsus Lietuvos aktorius. Vilniaus valstybiniame teatre praleido 35 metus. P. Zulonas – ryški asmenybė, tą liudija jo sukurti vaidmenys: J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ ir kiti.

 

 

  Petras Babickas (1903–1991)- gimė Laukminiškiuose (Kupiškio r.)– Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, kraštotyrininkas, rašytojas, fotografas, diplomatas, keliautojas, vertėjas. P. Babickas – vienas žymiausių prieškario Lietuvos  fotografų, spaudoje ėmęs rengti fotoreportažus.

 

 

                                     Uršulė Tamošiūnaitė (1847-1906) gimė Vėžionyse, Kupiškio r. Uršulė Tamošiūnaitė– pirmoji moteris poetė, rašiusi lietuvių kalba. Slaptą lietuvišką mokyklą baigusi moteris Kupiškio bažnyčios kanauninko K. Kuzmino ir poeto A. Baranausko paskatinta eilėraščius rašė kupiškėnų tarme.

 

   

  Kleopas Jurgelionis (1886-1963) gimė Virbališkiuose, Kupiškio r.,- garsus poetas, vertėjas. Krokuvos universitete studijavo kalbotyrą. Aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių gyvenime, mėgėjų teatro veikloje. Bendravo su kalbininku Kazimieru Būga. Rašė eilėraščius. Išvertė į lietuvių kalbą operetę „Adomas ir Ieva“.

 

 

   Jonas Graičiūnas (1903-1994) gimė tolimame krašte – Tbilisyje (Gruzijoje). Kupiškio r., Griauželiškių kaime, prabėgo J. Graičiūno vaikystė. Mokėsi Kupiškyje. Studijavo Kauno universitete lietuvių ir rusų kalbas. Jis garsus poetas, vertėjas. Pirmieji eilėraščiai buvo kupiškėnų tarme. Nuo 1924 m. savo eiles spausdino periodiniuose leidiniuose „Naujienos“, „Lietuvos aidas“ ir kituose.

 

 

                                  Aleksas Baltrūnas (1925-2001) gimė Kupiškyje. Mokėsi Kupiškio gimnazijoje, baigė Rokiškio gimnaziją ir mokytojavo ten. Studijavo VDU Istorijos- filologijos fakultete, dirbo redakcijose. Išleido apsakymų ir autobiografinių apybraižų knygą „Pavasaris-ruduo“ apie vaikystės ir paauglystės metus Kupiškyje ir Rokiškyje.

 

 

                                Linas Valbasys (1909-2004) gimė Juodpėnuose, Kupiškio r. Baigęs kaimo pradinę mokyklą, įstojo į Kupiškio progimnaziją, tačiau nebaigė. Teko bėgti į Braziliją, ten įsitraukė į lietuvių kultūrinę ir politinę veiklą. Grįžęs į Lietuvą, dirbo redakcijoje, buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. 1979 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Daug posmų skirta Kupiškio kraštui, gimtajam Juodpėnų kaimui ir jo žmonėms.

 

 

 

   Vincė Jonuškaitė (1901-1997) gimė Subačiuje, Kupiškio r. – Lietuvos dainininkė (mecosopranas). Sukūrė 47 vaidmenis. Jos Karmen vaidmuo – vienas ryškiausių Lietuvos teatro istorijoje. Kaip kamerinė dainininkė koncertavo įvairiose šalyse. Atgaivino ir įtvirtino Lietuvoje kamerinio vokalinio koncerto tradiciją.

 

 

 

   Antanas Strazdas (1763-1833) gimė Margėnuose, Rokiškio r. – lietuvių dvasininkas ir poetas. Tikrų faktų apie Strazdo biografiją yra labai mažai, todėl jis lietuvių literatūros istorijoje tapo pusiau legendiniu asmeniu. Kunigavo Kupiškyje, Subačiuje Karsakiškyje ir kituose miestuose.

 

 

   Vytautas Merkys gimė 1929 m. Kupiškio r., Čivų kaime. 1946 m. jis baigė Kupiškio gimnaziją. Kupiškyje jo kapelionas buvo Jonas Ragauskas, turėjęs įtakos, renkantis kunigo pašaukimą. Mokykliniais metais domėjosi gamtos mokslais, skaitė religinę literatūrą. Vytautas Merkys- istorikas, kunigas, vienas iš žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų– humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, akademikas.

 

 

   Bronius Dundulis (1909-2000) gimė Gyvakarų kaime, Kupiškio r. mokėsi Gyvakarų pradžios mokykloje, 1920-1924 m. – Kupiškio gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, tuo metu paskelbė pirmuosius istorinius straipsnius apie Vytauto motiną Birutę, prof. A. Alekną, surašė gimtojo Gyvakarų kaimo vietovardžius (laukų, pievų, kelių ir kt. pavadinimus). Vėliau studijavo Sorbonos universitete.  1940 m. Sorbonos universitete jam suteiktas istorijos daktaro laipsnis. B. Dundulis yra vienas žymiausių Europoje Napoleono epochos tyrėjų, istorikas, profesorius. 1941 m. grįžo į Lietuvą dirbo Vilniaus pedagoginiame institute, Vilniaus universiteto Visuotinės istorijos katedroje. 1998 m. Bronius Dundulis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2009 m. Kupiškyje buvo paminėtos 100-sios Broniaus Dundulio gimimo metinės.