Dviračių maršrutas „Senųjų dvarų ir bažnyčių keliu“

Maršruto ilgis - 52 km.

1.      Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis. 

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto (Aukštupėnų k.), netoli Kupiškio marių. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis – slėptuvė, pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauta jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus.

Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė - Adomo Petrausko muziejus (15,5 km)

2.    Adomo Petrausko muziejus.

Vietos gyventojas Adomas Petrauskas (1914-2004) 1969 m. savo sodyboje įkūrė unikalų muziejų, kuriame įrengė buities daiktų, spaudinių, liaudies skulptūrų ekspozicijas, stendus su įžymių žmonių fotografijomis, biografijomis. Savamokslis kaimo meistras Jonas Laužikas iš Antašavos muziejininko sodyboje sukonstravo ir pastatė originalų pastatą – bokštą, kuriame nuolat rengiamos keičiamos parodos. Muziejų sudaro gyvenamasis namas, dvi klėtys, bokštas, padarginė ir aukštaitiška gryčia. Visi jie pilni senosios lietuvių kultūros turtų. Šiuo metu muziejaus rinkiniuose yra 4969 raštijos, fotografijos, dailės, buities ir etnografijos, gamtos eksponatai.

 

Adomo Petrausko muziejus - Marijos Magdalenos koplytėlė (0,5 km)

3.    Marijos Magdalenos koplytėlė.

 Uoginių kaimo kapinaitėse boluoja 1716 m. statyta medinė Marijos Magdalenos vardu pavadinta koplytėlė. 1802 m. Uoginiuose apsigyvenęs poetas A. Strazdas šioje koplytėlėje laikė mišias.

 

Marijos Magdalenos koplytėlė - Viktariškių kaimas (5,5 km)

4.   Dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija.

Ši galerija įkurta 1985 m. Veronikos Šleivytės tėviškėje. Vienoje iš klėčių įrengta ekspozicija, kuri supažindina su V. Šleivytės gyvenimu ir kūryba Kaune. Buvusioje tėvų pirkioje atkurta kažkada gyvenusios daugiavaikės šeimos buitis.

 

Viktariškių kaimas - Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia (4,5 km)

5.    Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia.

Medinė bažnyčia, liaudiško klasicizmo stiliaus, netradicinių formų (stogo kampuose stiebiasi du masyvūs bokštai), stačiakampio plano, vienanavė. Pastatyta 1862 m. Šventoriuje yra mūrinė varpinė, senos kapinės.

 

Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia-Antašavos dvaras (0,8 km)

6. Antašavos dvaras.

Medinis Antašavos dvaras minimas nuo 1595 metų. Klasicizmo stiliaus dvaro rūmai suprojektuoti ir pastatyti 1812-1816 m. pagal žinomo to meto M. Šulco (architekto L. Stuokos-Gucevičiaus mokinys) projektą. Tai vienintelis M. Šulco projektuotas pastatas išlikęs Lietuvoje. Iki II pasaulinio karo pabaigos rūmai buvo naudojami kaip reprezentacinis gyvenamasis pastatas. Pokario metais čia buvo įsikūrusi kolūkio valdyba.

 

Antašavos dvaras - Darsiškių kaimas (2 km)

7.    Kapavietė Darsiškių kaime.

1863-1864 m. sukilimo Eliziejaus Liutkevičiaus būrio sukilėlių kapavietė Darsiškių kaime, vietinių žmonių vadinama Kapeliais.

 

Darsiškių kaimas - Salamiesčio dvaras (8 km) 

8.     Salamiesčio dvaras.

Iki XVIII a. Salamiesčio dvaras priklausė Radvilų giminei, vėliau dvarą valdė Tiškevičiai. Klasicizmo formas turintys rūmai pastatyti sodybos centre, kelių susikirtime. Rūmai stačiakampiai, vieno aukšto, stogas keturšlaitis. Apie XIX a. vidurį iš lauko akmenų buvo sumūrytas vėjo malūnas.

 

Salamiesčio dvaras - Salamiesčio grudų sandėlis (0,3 km)

9.     Salamiesčio grūdų sandėlis.

Apie 1825 metus pastatytas akmeninis Salamiesčio grūdų sandėlis, vietinių vadinamas „magazinu“. Jo sienų fragmentai išliko iki šių dienų.

 

Salamiesčio grūdų sandėlis - Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (0,3 km)

10.     Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. Kunigo Mykolo Dirviansko rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815-1820 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro, klasicistinė, stačiakampio plano, vienanavė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

 

Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia-Salamiesčio evangelikų-reformatų bažnyčia (0,5 km)

11.    Salamiesčio evangelikų-reformatų bažnyčia.

XVI a. Salamiesčio dvaras, priklausęs Kalvino mokymą išpažįstančiai Lietuvos didikų Radvilų šeimai, tapo pirmuoju evangelikų reformatų židiniu Kupiškio krašte. Evangelikų – reformatų parapiją istoriniai šaltiniai esant mini apie 1583 m. Dabartinė bažnyčia medinė, ant mūrinių pamatų, stačiakampė, su keturių kolonų klasicistiniu portiku, pastatyta 1830 m.

 

Salamiesčio evangelikų-reformatų bažnyčia-Gyvakarų kaimas (3,8 km)

12. J. ir T. Skardžių gyvenamasis namas ir svirnas.

J. ir T. Skardžių gyvenamasis namas ir svirnas, statyti 1891 m., yra vertingas senosios medinės architektūros paminklas. Jų sodyboje taip pat stūkso akmuo, vadinamas „Velnio pėda“, prie kurio, pasak padavimų, rinkdavosi apylinkių raganos.

Gyvakarų kaimas-Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė (10,8 km)

 

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!