Čia jūs matote XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ponų gyvenimo vaizdą. Tai buvo paskutinis poniškojo fligelio kambarys, puoštas dekoratyvine sienine tapyba (restauruojant dvarą 1996-2004 metais atidengtas mažas fragmentas). Kampe – puošnus žalių glazūruotų koklių, puoštų augaline ornamentika, židinys su išlikusiomis metalinėmis grotelėmis ir dangčiu. Kokliai pagaminti pagal individualų užsakymą. Čia stovi ir vienintelis išlikęs dvaro daiktas apvalus stalelis su kruopštaus raišiojimo būdu padaryta staltiesėle bei dvarininkaičių papuošalų dėžutė. Stalą išsaugojo paskutiniojo pono Adomo Vilėniškio dukterėčia Ona Starkutė, po nacionalizacijos parsinešusi jį į savo namus Adomynės kaime.
Ant sienos nedidelėje ąžuolinio rėmo spintelėje kabantis paveikslas „Švento vardo altorius ir ligonių iškvietimo daiktai“ – labai retas Lietuvoje. Jis susideda iš dviejų dalių: viršutinėje spintelės nišoje už stiklo pavaizduota Pieta kreidinė figūrėlė, o apatinėje dalyje po užrašu „Būk palaimintas Viešpaties vardu“ pavaizduota pasaulyje garsaus Leonardo de Vinči paveikslo „Paskutinė vakarienė“ kopija. Išėmus iš spintelės raitytas žvakides ir uždegus šventintas žvakes paveikslas virs mažu altorėliu. Čia dar rasime maldaknygę, švęsto vandens butelį, sidabrinį šaukštelį, mažą varpelį ir mentelę žvakei užgesinti. Visus juos naudosime tik žmogui paliekant šį, žemiškąjį, pasaulį. Jokia kita proga šitas „Laimingo išėjimo paveikslas“ nenaudojamas.
Senoje spintoje kabo dvarininkaičių laikus nenantys drabužiai, o manekenai, papuošti ponų rūbais, pasiūtais pagal to meto madą jau prieš porą metų. Jie naudojami reprezentuojant dvarą renginių metu, sutinkant garbingus svečius Adomynėje.
