Susipažinkime...
Sveiki, atvykę į Adomynės dvarą, vieną iš geriausiai išlikusių medinių dvarų Lietuvoje.
Kada dvaro rūmai pastatyti, nėra tikslių duomenų. Pastatas išlaikęs daug senų XVIII a. – XIX a. konstrukcinių ir apdailos elementų. Labai įdomus medinių ir mūrinių pertvarinių sienų derinys, pagrįstas aiškiomis funkcijomis. Mūrinės sienos yra ne tik perdangos ir kitų pagrindinių konstrukcijų atramos, bet ir labai svarbios sprendžiant visą apkūrenimo sistemą. Jose įtaisyti dūmtakiai krosnims bei židiniams. Įdomus vieno korpuso planas – jis padalinamas siena į dvi dalis: ūkinę-gamybinę ir gyvenamuosius kambarius. Yra išlikusios būdingos XIX a. dvivėrės filinginės durys, gražiai ornamentuotos parketo grindys, kelios olandiško tipo koklinės krosnys iš didelių baltų ir žalių koklių su židiniu, duonkepė, viryklės, žaizdras, kur buvo įleistas didžiulis katilas, sandėlis su lentinėmis lentynomis, rūsiai ir kt. Žaizdras galėjo būti naudojamas alaus ar midaus gamybai, nes dvaras turėjo didelį bityną, rasta didelių vyno butelių detalių. Dvaras vertėsi svaiginamų gėrimų prekybine gamyba. Dvare buvę bent du bravorai, karčiama, o degtinę veždavę net į Rygą (apie tai prisimena buvusi dvaro savininkė Barbora Vilėniškytė).
Centrinės rūmų dalies dauguma patalpų buvo puoštos dekoratyvine sienine tapyba. Sienų dekoro pagrindas – frizai, langų, durų apvadai, supraportas, paneliai. Lubos – sudėtingos kompozicijos plafonai, kurių centruose – rozetės. Tapyta ant tinko klijinais dažais. Dekoratyvinė sieninė tapyba buvo viena iš pagrindinių rūmų interjero meninės išraiškos priemonių. Tai romantiško klasicizmo meninės kultūros paminklas, saugomas valstybės, o dabar jau ir pridengtas Mėlynuoju skydu.
Atverkite duris kairėje ir susipažinkime su šeimynos palociais – ūkine-gamybine dvaro dalimi.