Tai pagrindinis kambarys šiuose rūmuose. Čia ponai priiminėjo savo svečius, čia matome visus svarbiausius išlikusius dvaro puošybos elementus. Patalpa didelė, langeliai tik du, ir tie nedideli, tad šviesos mažoka. Tad taip ir vadinosi – „Pustamsė salė“. Atlikti polichrominiai tyrimai ir išaiškintas visas dvaro rūmų dekoras. Lubos kaip matote puošnios, nors visu grožiu atidengta tik pusė kambario. Kita pusė restauruojant jau buvo avarinės būklės, tinkas jau buvo nutrupėjęs, tad išsaugota tik centrinė dalis. Atidengtas sienų frizas, geometrinė lubų puošyba, jumetrizuotuose rėmuose įkomponuoti augaliniai ornamentai, rozetės, akanto, kurio niekas nematė, bet piešdami įsivaizdavo nepaprastą tolimųjų kraštų grožį, lapas sukuria patalpai paslaptingą nuotaikingą vaizdą. Tai romantiškojo klasicizmo bruožai, atspindintys to meto pastatų puošybos madą Lietuvoje. Kampe didelių baltų koklių krosnis, apšildžiusi ne tik šitą kambarį. O po kojomis – geometrinio piešinio ąžuolo ir uosio parketas: restauratoriai pakeitė tik nedidelius nusidėvėjusius fragmentus, o visos grindys yra išlikusios.
Dabar ši salė yra koncertų, susitikimų, konferencijų vieta. Čia eksponuojamos parodos, vyksta edukacinės, degustacinės programos.
Mažos patalpos, esančios prie šios salės sieninėje tapyboje galbūt pavaizduoti milžinai, kurie bepypkiuodami supylė Kupiškio piliakalnį. Matyt šioje patalpoje tarp didžiųjų salių yra buvęs rūkymo kambarys, nes kompozicijose virš durų, vadinamuose supraportuose, matome pavaizduotus pypkorius ir dvi jų pypkes.
