Kerelių piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – II tūkst. pradžia. Jis yra Kupos kairiajame krante, supamas pelkių. 1984­1985 m. E. Grigalavičienė ištyrė visą piliakalnio aikštelę ir rado iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį, kurį sudaro 3 horizontai. Apatinis horizontas datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – pirmaisiais amžiais po Kr. Čia rasta akmeninių kirvių su skylėmis kotams fragmentų, svarelių, kaulinių ylų, grandukų, adiklių, strėlių, ietigalių, smeigtukų, žalvarinis kabutis ir sagtelė, molinių liejimo formų, brūkšniuotos ir lygios keramikos. Aukštesniame sluoksnyje, kuris datuojamas III-V a., rasta geležinių smeigtukų, sagčių, adatų, peilių-pjautuvėlių, vedega, skiltuvas, žalvarinė apyrankė, molinis verpstukas, svorelis, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos. Dar aukštesniame sluoksnyje, datuojamame VI a., rasta geležinių peilių, pentinis siauraašmenis kirvis, pjautuvėlių, ylų, geležinis įtveriamasis ietigalis, žalvarinių kabučių, įvijų, grublėtos, lygios ir gludintos keramikos. 1997 m. piliakalnis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.