Notigalės telmologinis (pelkių) draustinis

 

Notigalės aukštapelkė – didžiausia Šiaurės rytų Lietuvoje išlikusi natūrali pelkė. Dalis teritorijos tenka Rokiškio rajonui. Prieš keliolika tūkstančių metų, tirpstant ledynams, šioje teritorijoje susidarė didelis seklus ežeras, kuris pamažu užpelkėjo.Šio ežero likučiai iki šiol matomi keliolikoje ežerų ir baigiančių užakti ežerokšnių. Didžiausias iš jų – Notigalė. Jo plotas 92,9 ha, ilgis 1280 m, didžiausias plotis 970 m, didžiausias gylis 5,7 m (vidutinis gylis – 3 m). 1974 m. pelkėje įsteigtas valstybinis Notigalės telmologinis draustinis. Draustinio tikslas – išsaugoti gamtinį pelkių ir pelkinių miškų buveinių kompleksą, nes čia galima sutikti gana daug nykstančių ir pažeidžiamų augalijos ir gyvūnijos rūšių (tarp jų ir globaliai nykstančių). Pelkėje auga mišrūs medynai: pušys, karpotieji ir plaukuotieji beržai, eglės, juodalksniai. Aukštapelkės paviršių dengia kelios samanų-kiminų rūšys. Tarp jų auga durpyniniai gegužliniai, pelkiniai gailiai, šiliniai viržiai, vaivorai (girtuoklės), spanguolės (spalgenos), siauralapės balažuvos, juodosios varnauogės, kupstiniai švyliai ir kt. Randama šiaurės tundrai būdingų avietėms giminingų tekšių. Pelkės teritorijoje gyvena keliolika retesnių paukščių rūšių. Kai kurios įrašytos ir į Lietuvos raudonąją knygą. Čia peri gervės, tetervinai, o pelkės pakraščių miškuose pastebėti juodieji gandrai. Rudenį pailsėti apsistoja praskrendančiųjų pilkųjų žąsų ir gervių būriai. Be įprastinių žvėrių –briedžių, stirnų, lapių, mangutų, kiaunių, pastebėta ūdrų pėdsakų.

Draustinyje nėra įrengta infrastruktūra turistams, todėl jo lankymas rekomenduojamas tik panašaus turizmo pobūdžio entuziastams.

 

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!