Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia yra Kupiškio rajone, Skapiškio miestelyje, prie kelio į Pandėlį. Pirmoji bažnyčia minima 1519 m. Skapiškio parapijos bažnyčia XVI a. turėjo tik 2 valstiečių kiemus. Jai 1555 m. Stanislovas Skopas padovanojo daugiau kaip 22 valakus žemės su Biliūnų ir Kreipšių kaimais. Vėlesniuose dokumentuose nurodyta, kad 1555 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1669 m. minima tik Skapiškio koplyčia. 1674 – 1677 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijų aktuose Skapiškio bažnyčios nėra. Tikėtina, kad ją pasisavino evangelikai reformatai. Apie 1684 m. bažnyčiai grąžintas Kreipšių kaimas. Skapiškyje 1720 – 1740 m. klebonavo ir lietuviškus pamokslus skaitė Vilniaus kanauninkas Juozapas Domininkas Puzinas. Netrukus jis tapo Livonijos vyskupu ir su broliu Mykolu 1750 m. įkurdino Skapiškyje dominikonus. Jie vienuolynui 1750 m. padovanojo 137 valakus žemės. 1756 m. pastatyta dominikonų bažnyčia. Nuo 1775 m. veikė parapinė mokykla. 1790 m. pradėta mūryti vienuolyną, kurio statybos truko daugiau nei 20 metų. Medinė dominikonų bažnyčia 1806 m. sudegė. 1819 m. dominikonai pasistatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Parapinės bažnyčios priebažnytis 1797 m. buvo medinis. Iki 1813 m. sumūrytas naujas priebažnytis. Dominikonams 1832 m. priklausė Skapiškio miestelis ir Kurklių palivarkas su Beštupio, Eičionių, Laibiškių ir Tvirų kaimais. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė, rūmus nusavino ir pertvarkė į kareivines. Bažnyčia paversta sandėliu. 1858 m. dominikonų bažnyčia atiduota katalikams, ji tapo parapine. Po 1863 m. sukilimo suimtas klebonas Domininkas Žukas. Apie 1875 m., išsikėlus iš vienuolyno kareiviams, pastatas tapo nenaudojamas. Tik 1924 m. jame pradėjo veikti progimnazija. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai senąją parapinę bažnyčią nugriovė. Apgriauta ir naujoji bažnyčia. Į Rusiją išvežti 5 varpai. Klebono Mykolo Prijalgausko rūpesčiu 1923 m. bažnyčia suremontuota, jos stogas uždengtas skarda. 1936 m. Klebonas Nikodemas Kasperiūnas išdažė bažnyčios vidų. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegė klebonija, apgriauta bažnyčia. Pastaroji po karo suremontuota. Buvusio vienuolyno rūmai valdžios nurodymu nugriauti. Įdomu tai, kad karo metu kunigui besimeldžiant bažnyčioje viena bomba įskriejo į vidų, tačiau nesprogo. Vieta, kur bomba pramušė grindis, buvo uždengta skarda, ant kurios žmonės pamaldų metu niekuomet nelipdavo. Bomba iš bažnyčios pašalinta tik maždaug po 50 metų.
Bažnyčia turi klasicistinių bruožų. Ji stačiakampio plano, bebokštė. Vidus – 3 navų. Centrinės navos skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Atsiliepimai