Adomynės dvaro ir apylinkės dvarai priklausė Svėdasų, Šimonių ir Skapiškio parapijoms. Pati Adomynė priklausė Svėdasų parapijai. Norint patekti į bažnyčią, šio krašto gyventojams tekdavo nueiti ar nuvažiuoti po 8-15 kilometrų. Adomynės dvaro savininkas Adomas Vilėniškis, garsėjęs labdaringais darbais, pasiryžo savo lėšomis pastatyti Adomynėje bažnyčią. Gavus leidimus, 1913 m. prasidėjo bažnyčios statyba, kurią sustabdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1921 metais mirus bažnyčios fundatoriui Adomui Vilėniškiui, bažnyčios statybos darbus tęsė jo sūnėnas kunigas Juozapas Vilėniškis. 1921 metų spalio 23 dieną bažnyčia pašventinama Šv. Mergelės Marijos vardu. Bažnyčia turėjo 12 sieksnių ilgio ir 6 sieksnius pločio, pastatyta iš pušies rąstų, joje buvo trys altoriai ir dvi nedidelės zakristijos.
Bažnyčios pastato brėžinius paruošė inžinierius A. Skrinikovas. Jam sumokėta 200 rublių, o visa bažnyčios statybos sąmata – 8479 rubliai 2 kapeikos. Bažnyčios fundatorius Adomas Vilėniškis paaukojo 3050 rublių, užrašė 20 dešimtinių žemės bažnyčiai, pusę dvaro rūmų klebonijai. Prie bažnyčios statybos darbų buvo prisidėję apie 1200-1300 apylinkės gyventojų.
Dideli darbai laukė tvarkant bažnyčios vidų. Reikėjo įrengti tris altorius, pasirūpinti paveikslais ir kitu inventoriumi. Pagal Adomynės parapijos pajamų ir išlaidų knygą 1921 metais už įvairius darbus architektui Nikitui išmokėta 44 620 auksinų. 1922 metais įsigytas paveikslas "Panelė Švenčiausia Anioliška" už 1 300 auksinų, įsigyti šv. Antano ir šv. Stepono paveikslai už 40 aukso rublių, 1923 metais – paveikslas didžiajame altoriuje "Malda V. Jėzaus Alyvų darželyje" (autorius nežinomas) už 100 aukso rublių. Didžioji dalis bažnyčioje esančių paveikslų nutapyti Gasparo Vilėniškio antrosios žmonos Karolinos Šlapelytės giminaičio dailėtyrininko, kilusio iš Bugailiškių kaimo (Kupiškio r.), Igno Šlapelio (1881-01-31 – 1955-06-03). Jis lankydavosi Adomo Vilėniškio dvare, artimai bendravo su kunigu Juozu Vilėniškiu. Adomynės bažnyčioje yra nutapyti Kryžiaus kelio (stacijų) paveikslai, dalis altorių paveikslų. Manoma, kad didžiojo altoriaus paveikslas "Šv. Trejybė" irgi yra jo darbas.
1928 m. rudenį suformuota Adomynės parapija ir pašventinta Švč. M. Marijos vardu.
1935 metais netoli bažnyčios pradėta statyti špitolė (parapijos namas). Jos statyba rūpinosi bažnyčios maršalka Vadonių kaimo ūkininkas Kazimieras Lapienis. Statybai medieną ir pinigus aukojo parapijiečiai. Statė vietos meistrai. Parapijos name gyveno vargonininkas ir bažnytinių drabužių bei bažnyčios prižiūrėtoja, vadinama "pročka". Prie špitolės buvo pristatyta parapijos salė, kur rinkdavosi įvairių organizacijų nariai, jaunimas, vykdavo koncertai, vaidinimai. Po Antrojo pasaulinio karo špitolė buvo nacionalizuota. Pusė dvaro rūmų, kurie priklausė klebonijai, irgi nacionalizuoti. Šiose patalpose įsikūrė Adomynės apylinkė, biblioteka, Adomynės kolūkio kontora, medicinos punktas, paštas. Klebonas gyveno Barborai Vilėniškytei priklausiusioje dvaro rūmų dalyje. 1960 m. klebonas Antanas Vaškevičius pastatė naują kleboniją ir į ją persikėlė gyventi.
Adomynės parapija priklausė Utenos dekanatui, 1926 metais jai priklausė 2085 katalikai. Pagal "Kaimų alfabetinį sąrašą", sudarytą 1934 metais klebono Juozo Vilėniškio, Adomynės parapijai priklausė 382 kiemai ir gyveno 1991 žmogus. 2001 metais parapijai priklausė 795 žmonės.
Adomynės bažnyčios šventoriuje palaidoti Adomynės parapijos įkūrėjas kanauninkas Juozapas Vilėniškis (1873 – 1952), kunigas Aloyzas Raugalė (1911 – 1942) ir tremtinys klebonas Steponas Pelešynas (1908 – 1984). Adomynės kapinėse palaidotas bažnyčios fundatorius Adomas Vilėniškis, jo brolis Gasparas su šeima, Gasparo vaikai Uršulė, Barbora, Antanas ir Elena. Adomynės parapijos kapinėse ilsisi 1949 metų lapkričio 1 d. žuvusių "Algimanto" apygardos vado Antano Starkaus-Montės, jo adjutanto Juliaus Burneikos-Tardytojo, štabo viršininko Albino Pajarsko-Bebro, organizacijos skyriaus viršininko Alekso Matelio-Audenio, eilinių partizanų Jono Stuko, Juozo Mazurevičiaus, Birutės Šniuolytės-Idos-Ramunės, Stasės Vigelytės-Živilės kūnai. Atgimimo metais pastatytas paminklas, o 1990 metais rugsėjo mėnesį Adomynės bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas kryžius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui atminti.
Atsiliepimai